Taupymas Lietuvoje vis dar suprantamas tik kaip pinigų kaupimas. 2020 metais atlikta apklausa atskleidė, kad net 37 proc. lietuvių pinigus laiko „kojinėje“. Tai reiškia, kad jie ne tik neįdarbina savo santaupų, bet ir dėl infliacijos praranda tai, ką sutaupė. Todėl šiame straipsnyje norime apžvelgti 3 nesudėtingus pinigų taupymo būdus ir paraginti jus savo ateičiai taupyti efektyviai.
Investavimas
Investuoti gali kiekvienas ir kai kalbame apie pinigų įdarbinimą, turbūt pirmiausia pagalvojame apie investavimą. Tačiau investavimas – tai platus terminas. Nuo įmonių akcijų, obligacijų, Vyriausybės taupymo lakštų iki investavimo į paskolas. Dažnai investavimas, kaip taupymo alternatyva, atmetamas, nes yra suvokiamas kaip itin sudėtingas procesas. Tačiau taip teikti nebūtų visiškai teisinga, ne visi investavimo būdai yra labai rizikingi ir ne visi reikalauja daug žinių bei pradinio pasirengimo.
Jei anksčiau su finansų pasauliu beveik neturėjote reikalų, investavimu verta pradėti domėtis susipažįstant su investavimu į paskolas, t. y. tarpusavio skolinimusi. Šio tipo platformos, kur paprasti žmonės skolina kitiems žmonėms (ar verslams), yra paprastos naudoti, jose rasite daug įvairių mokymų ir patarimų, o, svarbiausia, pradėti investuoti galima vos nuo 10–20 Eur. Tai reiškia, kad galėsite skirti kokias tik norite sumas ir jums nereikės iškart turėti sutaupius 500, 1000 Eur ar didesnę sumą, kad galėtumėte įsigyti įmonių akcijų. Tarpusavio skolinimas pranašesnis už investicijas į akcijas ir kitus investavimo būdus dar ir todėl, kad nereikalauja gerai išmanyti rinką (pvz., numatyti, kurios įmonės akcijų vertė kils). Investuoti tokio tipo platformose galima ir Lietuvoje, ir užsienyje. Lietuvoje populiariausios tarpusavio skolinimosi platformos yra „Savy“, „Paskolų klubas“, „FinBee“.
Turtas
Įsigyti nekilnojamojo turto – tai klasikinis daugumos lietuvių taupymo modelis. Daugiau nei trečdalis lietuvių būtent nekilnojamą turtą rinktųsi kaip pačią pirmą taupymo priemonę. Ir nors įsigyti butą ar sklypą gali būti nebloga investicija, tačiau ji turi ir akivaizdų trūkumą. Norint įsigyti nekilnojamo turto, jums neužteks kelių šimtų ar net, kelių tūkstančių eurų. Tai reiškia, kad turėsite sukaupti didesnę sumą. Be to, nekilnojamą turtą reikės prižiūrėti – ar tai būtų sklypas (reikės pjauti žolę), ar tai būtų gyvenamasis plotas (reikės rūpintis nuoma, remontu ir pan.). Todėl šį investavimo ir taupymo būdą rekomenduojame rinktis gerai apsvarsčius galimybes – ar turėsite laiko būsto priežiūrai, ar turėsite laiko ir galimybių bendrauti su nuomininkais, iškilus nesklandumams – juos spręsti ir t. t.
Draudimas
Dar vienas pinigų taupymo būdas – tai investicinis gyvybės draudimas. Nors tradiciškai gyvybės draudimas yra suvokiamas tik kaip išmoka nelaimės atveju, tačiau pastaraisiais metais populiarėja ir kaupiamieji bei investiciniai draudimai. Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių susidomėjimas gyvybės draudimu gerokai išaugo. 2007 m. apsidraudęs gyvybę buvo tik 1 iš 25 lietuvių arba 0,4 iš 10, 2020 m. buvo skaičiuojama, kad gyvybę yra apsidraudę jau 3–4 lietuviai iš 10.
Tad, norint gyvybę apsidrausti ne tik nelaimės atveju, bet ir sutaupyti ateities tikslams, pavyzdžiui, pensijai, galima rinktis investicinį gyvybės draudimą. Investicinis gyvybės draudimas išmoka išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui, tačiau jei taip nenutiks, sukaupta galutinė suma turėtų būti didesnė nei tiesiog taupant draudimo dydžio įmoką. Pasirinkus investicinį gyvybės draudimą, didėja galimos rizikos, tačiau galima tikėtis ir didesnės išmokos laikotarpio pabaigoje. Gyvybės draudimas, kaip taupymo priemonė, yra patrauklus tuo, kad kas mėnesį gali būti mokamos nedidelės įmokos – o laikotarpio pabaigoje gaunama sukaupta suma. Kaip teisingai parinkti draudimą – priklauso nuo daugelio aplinkybių, todėl rinktis reikėtų atsižvelgiant į jūsų asmeninę situaciją. Nemokama konsultaciją suteiks ir pasirinkti teisingai padės finansukonsultantai.lt profesionalai.
Palikite komentarą