Vieniems tai – nauja mada, kuri greitai praeis, kiti joms prognozuoja šviesią ateitį ir net perspektyvas pakeisti dabartinius atsiskaitymo būdus. Kriptovaliutos vis dar gana naujas reiškinys, kai kalbama apie ilgalaikį, patikimą investavimą į jas. Taigi kokius pagrindinius faktus apie jas reikėtų žinoti? Ir, svarbiausia, kokią ateitį joms žada ekonomistai? Šiame straipsnyje kviečiu susipažinti su kriptovaliutų istorija, populiariausiomis kriptovaliutomis ir tuo, dėl ko labiausiai yra jomis nepasitikima. O antroje straipsnio dalyje papasakosiu apie tendencijas, kurios gali nulempti kriptovaliutų ateitį ir tai, ką apie kriptovaliutas mano garsiausi pasaulio žmonės.

Kriptovaliutų atsiradimas

Jei nedirbate finansų srityje ir kasdien nesekate finansinių naujienų, tikriausiai apie kriptovaliutas pirmą kartą išgirdote 2017-ioliktaisiais metais. Tuomet bitkoinas (pirmoji iki galo sukurta kriptovaliuta) pateko į pirmuosius laikraščių puslapius po to, kai jo kaina šoktelėjo iki daugiau nei 10 tūkst. dolerių.

Bitcoin, Etherium

Jau nuo 1998 metų buvo bandoma kurti kriptovaliutas. Pirmieji bandymai – „Bit Gold“ ir „B-Money“ taip niekada ir nebuvo užbaigti. O štai 2009 metais bitkoino kūrėjas Satoshi Nakamoto iškasė pirmąjį bloką ir gavo 50 bitkoinų. Šiandien, 2022 metų sausį, jų vertė siekia apie 2 mln. eurų. Tai turbūt sėkmingiausia kriptovaliuta, kurią Salvadoras 2021 metų rugsėjį pripažino oficialia šalies valiuta.

Brangiausia pasaulyje pica

Be bitkoinų šiuo metu rinkoje egzistuoja ir daug kitų įvairių kriptovaliutų. Populiariausios yra eteris (angl. Ethereum), dašas (angl. dash), XRP. Kitos, naujesnės, dar net neturi lietuviškų adaptuotų pavadinimų – Tether, Cardano, Polkadot ir kt.

Skirtingų kriptovaliutų vertė svyruoja nuo vos kelių centų už vieną iki keliasdešimt tūkstančių. Kriptovaliutų vertės svyravimus rasite čia.

2010-aisiais metais įvyko vienas žymiausių atsiskaitymų kriptovaliutomis – tuo metu dar mažai kam žinomu bitkoinu kriptovaliutų entuziastas Laszlo Hanyecz sumokėjo už dvi picas. Šiandien jos laikomos brangiausiomis kada nors parduotomis picomis. Tuo metu L. Hanyecz sumokėjo 10 000 bitkoinų, kurių tuometinė vertė buvo 41 doleris. Tiesa, tai šiaip ar taip buvo didoka suma už dvi picas, bet tai nepalyginama su tuo, jog 2022 m. sausį 10 000 bitkoinų yra verti daugiau nei 400 mln. dolerių.

O ką sako kriptovaliutų priešininkai?

„Bitcoin“ ir kitų kriptovaliutų priešininkai dažnai mini keletą priežasčių, kodėl kriptovaliutos nėra gera alternatyva dabar cirkuliuojantiems pinigams. Tarp priežasčių – valiutos kontrolės trūkumas, galimybė lengviau uždirbti ar kažką pirkti „juodais“ pinigais, galimybė lengvai ir paprastai atsiskaityti už nelegalius pirkinius (narkotikus, ginklus ir pan.), finansuoti terorizmą ir t. t. Taip pat baiminamasi, kad gaunant bet kokio tipo atlygį kriptovaliutomis gali būti lengviau nuslėpti mokesčius.

Tiesos šiuose žodžiuose yra, bet reikia nepamiršti, kad  ir dabar galima už darbą atsiskaityti ne oficialiai, o „vokelyje“ – viskas priklauso nuo žmonių sąžinės ir intencijų. Geras to įrodymas yra Japonija. Ši šalis, viena iš lyderiaujančių kriptovaliutos vartotojų ir kasėjų, pasižymi išskirtiniu sąžiningumu ir ten tokių nuogąstavimų dėl neteisėto kriptovaliutų vartojimo nekyla. Pavyzdžiui, internete plačiai nuskambėjo faktas, kad per metus šalyje žmonės pametė ir grąžino jų savininkams daugiau nei 3,7 mlrd. jenų (apie 280 mln. eurų). Ar tikrai galėtume drąsiai teigti, kad Lietuvoje dauguma pamestų grynųjų pinigų yra grąžinami?

Tad, kalbant apie sukčiavimą ir „juodus“ pinigus, problema, tikriausiai, yra ne pasirinktame pinigų tipe, o pačių žmonių įpročiuose ir sąžiningume. Norint didinti transakcijų skaidrumą reikėtų apskritai didinti gyventojų sąmoningumą, o tie, kurie nori sukčiauti, būdą tą padaryti ras visada – su kriptovaliutomis ar be jų.